- tvaikai
- tvaikaĩ sm. pl. (4), tváikai (1) BŽ574; M, Rtr 1. smalkės: Nū malkų tvaikų̃ gali mirti Sg. Jis gult eidamas kakalio dūmskylę užsikišęs, tvaikais nusitroškindino LC1880,5. Įsiveržė tvaikai bei dūmai žmonėms į jų gyvenimus LC1879,43. 2. žr. tvaikas 1: Uola išdegta pritraukia orą ir garą tvaikų, nuo kurių subyra, suguri į miltus A1883,173. Tvaikų plyšimas KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.